Atšiauriu žvilgsniu

„Mylėdami liečiam kitą ypatingu žvilgsniu, kol imame trokšti ir fizinio prisilietimo.“

Aliona Šalaj tyrinėja patirtis, kurios gali atrodyti pernelyg „savaime suprantamos“, todėl retai aptariamos ar dėl kitų priežasčių sunkiai įžodinamos, ir ieško joms kalbos. Tai kasdienybė, reikalaujanti atlikti skirtingus vaidmenis; motinystė turint keturis vaikus; žvilgsnis keičiant perspektyvas ir vis iš naujo fokusuojant; gedulas. Fotografės patirtis, psichologės išsilavinimas, meno kritikės žinios ir rašymas Alionai tampa išgyvenimo rinkiniu vyro netekties akivaizdoje. Jau nuo pat pradžių savo patirtį pavertusi akademinių tyrimų objektu – nagrinėjusi šeimos fotografijos fenomeną – autorė, jos vaikų tėčiui susirgus, savo gyvenimą tyrimo medžiaga paverčia vis labiau. Kūrinys liudija praktinį feminizmą ir moters

pasitikėjimą savimi – savo gabumais, savo mąstymu ir sau tinkamiausiais išgyvenimo būdais. Tai stiprybė, išauganti iš meilės, nuovargio ir sielvarto.

Citatos apie knygą

„Eseistiniai Alionos tekstai yra (skolinuosi terminą iš poezijos kritikos) išpažintiniai. Bet puiku, kad jos asmeniškumas tampa antasmeniškas. Ir dar: kalbėdama apie labai skaudžius dalykus, A. su jais literatūriškai flirtuoja. Kaip man tai artima!“

Alfonsas Andriuškevičius

„Su Aliona susipažinome ir nemažai metų bendravome „tikro“ rašymo paraštėse – saugiuose, pienu kvepiančiuose interneto kambariuose, kur dalijomės intelektualiomis įžvalgomis apie motinystę ir vienatvę. Pienas ir saugumas baigėsi, liko brutalaus švelnumo ir jau visai kitokios vienatvės persmelktas Alionos rašymas. Tai moteriškas tekstas – iš po patalų išsiveržęs mokslinis ir intymus, tiesmukas ir begal subtilus autoetnografinis pasakojimas.“

Dr. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, sociologė

Aliona Šalaj (gim. 1980) – psichologė, fotografė, meno kritikė, 4 vaikų mama. Vilniaus universitete apsigynė psichologijos mokslų daktaro laipsnį, parašiusi darbą apie tai, ką žmogui reiškia jaustis gyvam. Vėliau pasuko į kultūros, vizualumo ir feministines studijas. Jos darbuose susitinka psichologija, fotografija, meno teorija ir asmeninė patirtis, leidžianti tyrinėti motinystę, šeimą, lyčių vaidmenis ir profesinę tapatybę. Autorė siekia įžodinti tai, kas sunkiai apčiuopiama, – buvimo gyvai (-am) patirtis, į kurias esame panirusios (-ę) kiekvieną akimirką. Jas ji tyrinėja ir šioje knygoje, pasitelkdama autoetnografinį – rašymo, atsispiriant nuo asmeninės patirties, – metodą.

Aliona Šalaj – Meno kritikos apdovanojimų ir Skirmanto Valiulio premijos laureatė, AICA narė. Pastaraisiais metais grįžo prie privačios psichologės praktikos, studijuoja psichoterapiją, dalyvauja parodose.

„Knygoje analizuojami reiškiniai – šeimos fotografija, motinystė, atmintis, žvilgsnis – yra tokie kasdieniški, įprasti, tartum savaime suprantami, kad dažnai net neateina į galvą jų matyti kaip tokių, apie kuriuos verta kelti klausimus. Mano tyrimai prasideda, kai sustabdau automatizuotą žvilgsnį. Mano šeimos nuotraukos ir tekstai yra elegantiški forma, tačiau jų turinys – nepatogus. Kalbu apie moterų padėtį vyrų pasaulyje. Apie motinystės ir darbų, skirtingų vaidmenų – moters, motinos ir savo srities profesionalės – derinimą. Į nekaltas šeimos nuotraukas galima pasižiūrėt kaip į šeimyninio žvilgsnio priespaudos teritoriją. Tai vaizdai, kurie kuria ir sutvirtina specifinį požiūrį į šeimos moterį: besirūpinančią, šiltą, mielą, jungiančią šeimą, aukojančią savo interesus kitų labui. Mano rašiniai – tai šiaurės grožis, kažkas nepatogaus, atsieto, nejaukaus patirti betarpiškai.“